- smogos
- smõgos sf. pl. (4) Š, NdŽ, smógos (1) 1. Š, Sn, Lp, Tvr lūpų apdžiūvimas, apkepimas nuo karščio ar troškulio, alkio: Kap pakliūsi vargan, tai ir lūpų nepraplėši nuo smogų Nč. 2. Prl, Bd negardumas, kartumas burnoje, šleikščios, tirštos seilės: Karčios smõgos an lūpų, kai nori gert Lp. Kad tep kokios nors rūgštelės smogom pravaryt! Dg. Kas čia man nuo tų tavo kopūstų tokios smógos Rdm. Vyšnios smogàs nutraukia nuo burnos Vlkv. Nėra duonos nė smogom nuvaryt Mrc. Atsikėlęs pasisėmė iš kibiro vandens, atsigėrė, nuvarydamas smogas, ir ėmė praustis V.Krėv. Sergančiai nebuvo pieno lašelio i lūpom pavilgyt, i smogom nustumt Tvr. Musi laistei rūteles per šitą nedėlelę gailiojom ašarelėm, karčiojom tai smogẽlėm (d.) Ad.
Dictionary of the Lithuanian Language.